Dokumentinis akredityvas – tai banko įsipareigojimas kliento pavedimu sumokėti nurodytam gavėjui, jei gavėjas pateiks bankui akredityve nurodytus dokumentus ir įvykdys akredityvo sąlygas. Iš esmės akredityvas yra sandoris, formaliai nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (pirkimo-pardavimo ar kitos), kurios pagrindu yra sudaromas. Vienas pagrindinių principų – sandorio dalyviai ,,dirba“ su dokumentais, o ne su prekėmis ar paslaugomis.
Atsiskaitymo akredityvu operacijoje dalyvauja šios šalys:
- pareiškėjas (pirkėjas) – asmuo, kurio pavedimu bankas atidaro akredityvą;
- gavėjas (benficiaras) – asmuo, kurio naudai atidaromas akredityvas, tai pardavėjas pagal pagrindinę sutartį;
- pirkėjo bankas (bankas emitentas) – pirkėjo bankas, kuris pareiškėjo pavedimu atidaro akredityvą;
- pranešantysis (avizuojantis) bankas – pardavėjo bankas, kuris praneša ir paliudija (avizuoja) akredityvo gavėjui apie jo naudai atidarytą akredityvą ir jo sąlygas.
Sandorio šalys jau pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje susitaria dėl akredityvinės atsiskaitymo formos, išdėsto akredityvo atidarymo sąlygas, nustato terminus. Sutartyje šalys turėtų susitarti, kuri iš jų padengs akredityvo atidarymo, patvirtinimo ir kitas išlaidas.
Norėdamas atidaryti akredityvą pirkėjas pateikia savo bankui prašymą išleisti akredityvą. Jei nėra kliūčių, pirkėjo bankas išleidžia akredityvą pagal pirkėjo nurodymus ir praneša apie tai pardavėjo bankui. Akredityvas laikomas atidarytu ir tampa galiojančiu, kai banko emitento ar kito banko patvirtinimas yra išsiųstas gavėjui (beneficiarui) ar pranešančiajam (avizuojančiam) bankui. Siekdamas užtikrinti mokėjimą bankas emitentas deponuoja akredityvo dydžio klientų lėšų sumą. Toks mokėjimo užtikrinimo būdas gana nepatogus pirkėjui, nes ilgam įšaldo jo lėšas, todėl sudaroma sutartis su banku dėl kreditinių lėšų naudojimo. Pardavėjo bankas, gavęs patvirtinimą, kad akredityvas išleistas, apie tai praneša savo klientui. Laikoma, kad gavėjas sutinka, jeigu jis laiku pateikia reikalaujamus dokumentus bankui, pranešusiam apie akredityvo išleidimą arba jį išleidusiam.
Pardavėjas išsiunčia prekes ir pateikia savo bankui akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Jei dokumentai atitinka akredityvo sąlygas, bankas emitentas atlieka apmokėjimą, tai yra, perveda reikiamą sumą pranešančiajam bankui. Pranešantysis bankas sumoka pardavėjui. Gavėjas gali nevykdyti dokumentinio akredityvo ir leisti jam baigtis, jis neprivalo pranešti pirkėjui arba bankams apie savo sprendimą. Dokumentinis akredityvas savaime pasibaigia, jeigu gavėjas nepateikia reikiamų dokumentų iki jo galiojimo pabaigos.
Visuose akredityvuose turi būti nustatoma data, kuria baigsis jo galiojimas ir po kurios pardavėjo bankas atsisakys priimti pardavėjo pristatytus dokumentus, tai yra, dokumentinis akredityvas bus uždarytas.
Atsiskaitymo akredityvais būdas parastai naudojamas tarptautinėje prekyboje, todėl apskaitoje registruojamoms šio sandorio operacijoms įtakos gali turėti valiutos kurso kitimas. Vadovaujantis 22 VAS ,,Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“, reglamentuojančiu sandorių užsienio valiuta apskaitą, sandoris užsienio valiuta turi būti įvertintas finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą.
Dokumentinio akredityvo privalumai:
- jis garantuoja apmokėjimą eksportuotojui, jei įvykdomos visos akredityve numatytos sąlygos;
- užtikrina, kad prekės bus pristatytos importuotojui.
Dokumentinio akredityvo trūkumai:
- šis atsiskaitymo būdas gana brangus, pirkėjai apmoka išlaidas, susijusias su akredityvo išleidimu bei, padengdami akredityvus, pasinaudoja banko kreditu, kuris dar pabrangina šią atsiskaitymo formą;
- tinka tik stambiems sandoriams ir lėšos, skirtos sumokėjimui pagal akredityvą įšaldomos gana ilgam laikotarpiui.