Viena iš labiau paplitusių komercinių bankų tarpininkavimo paslaugų dabartiniu metu yra faktoringas. Faktoringas pirmiausia atsirado JAV XIX a. pab., o po to paplito išsivysčiusiose pramoninėse Vakarų Europos šalyse. Pastaruosius 25-30 metų ypatingai plačiai faktoringą pradėjo taikyti komerciniai bankai. Užsienio faktoringas – tai trumpiausias kelias prie finansavimo šaltinių smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Kreditinės įstaigos reikalauja iš jų didesnių nei įprasta garantijų, o kreditinė norma beveik visada viršija 2% normą stambioms firmoms. Faktoringo kompanijos, atvirkščiai, specializuojasi teikiant nurodytas paslaugas būtent smulkioms bei vidutinėms įmonėms.
Išsivysčiusiose šalyse rimtas dėmesys skiriamas mokėjimo terminų stebėjimui. Faktoringo kompanijų veikla ir bankų faktoringo skyriai kaip tik skirti išspręsti rizikos problemas ir mokėjimo terminus tarp tiekėjo ir pirkėjo bei teikti tam didelę reikšmę.
Bankas tampa savininku neapmokėtų mokėjimų reikalavimų ir prisiima neapmokėtą riziką, nors ir iš anksto patikrinamas skolininkų mokumas.
Esant susitarimui, bankas įsipareigoja apmokėti sumą, jam pateiktų mokėtinų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar savo skolas apmokėjo kontraagentai – tiekėjai. Iš čia susidaro skirtumas tarp faktoringo ir banko garantijų. Faktoringo aptarnavimo tikslas yra skubus lėšų inkasavimas (ar jų gavimas pagal nustatytą faktoringo sutarties datą) nepriklausomai nuo mokėtojo mokumo. Vakaruose faktoringo kompanijos, be nuosavo faktoringo, atlieka dar keletą paslaugų, kaip buhalterinės įmonių klientų apskaitos vedimas, auditas, statistinės apžvalgos paruošimas ir t.t. Faktoringo kompanijas išsivysčiusiose rinkos šalyse dažniausiai įkuria stambūs bankai kaip dukterines firmas.
Faktoringo sutarčių vykdymas reikalauja rimto analitinio darbo. Gaudama įmonės paraišką, faktoringo kompanija 1-2 savaičių laikotarpyje studijuoja ekonominę bei finansinę potencialaus kliento padėtį, jo veiklos ryšių charakterį. Jeigu įmonė tapo faktoringo kompanijos kliente, tai ji siunčia faktoringo kompanijai visas pirkimo sąskaitas- faktūras. Pagal kiekvieną dokumentą klientas privalo gauti apmokėjimo sutikimą. Faktoringo kompanija nagrinėja visas sąskaitas faktūras, nustatydama pirkėjų mokumą. Tai tęsiasi nuo 24 val. iki 2-3 dienų. Faktoringo kompanija gali apmokėti sąskaitas suėjus arba anksčiau nustatyto mokėjimo termino.
Pastaruoju atveju ji atlieka banko funkciją, kadangi iš anksto suteiktos piniginės lėšos klientui tolygu jam suteiktam kreditui. Nemažiau svarbia paslauga yra ir kliento mokumo garantija. Ši garantija apima pilną vidaus ir tarptautinių operacijų dydį: faktoringo kompanija įsipareigojusi apmokėti klientui neakceptuotas sąskaitas- faktūras netgi esant skolininkui nemokiam. Be to, bankas nustato maksimalią faktoringo operacijų sumą, kurių ribose prekių tiekimas ar paslaugų nurodymas gali vykti be negautų apmokėjimų rizikos. Atliekamų faktoringo operacijų sutartyje turi būti aptartas maksimalus sumos apmokėjimų metodas ir nurodytos aplinkybės, kurioms esant faktoringo skyrius privalo apmokėti tiekėjo naudai. Pasaulinėje praktikoje faktoringo paslaugų vertė skaidoma į du elementus: komisiniai bei procentai, imami už išankstinį pateiktų dokumentų apmokėjimą. Yra nustatomi procentai nuo sąskaitų-faktūrų sumos (paprastai 1,5-2,5%). Procentinė kredito norma yra didesnė 1-2%, nei pinigų rinkos norma (trumpalaikių kreditų rinka).
Paprastai bankas tuo pačiu metu apmoka 80-90% sąskaitų faktūrų vertės; 10-20% – tai rezervas, kuris bus susigrąžintas po visos skolos debitorinių padengimų. Procentas imamas nuo avanso išdavimo iki įsipareigojimų padengimo dienos. Rizikos laipsnį, kurį prisiima bankai, įtakoja kliento skolininkų mokumai. Vykdomų faktoringų operacijų pagrindas yra faktoringo sutartis. Joje aptariamos sąlygos sudaromoms faktoringo operacijoms: mokestinių reikalavimų rekvizitai, dalis mokėtinos sumos nuo faktoringo operacijų sumos, kompensacinio atlyginimo dydis, nutraukiamos faktoringo sutarties sąlygos ir kitos šalių nuožiūra sąlygos. Taip pat joje aptariama kiekvienos šalies atsakomybė neišpildžius prisiimtų įsipareigojimų. Neišgalint faktoringo skyriui įvykdyti prisiimtų už save įsipareigojimų atsakomybę neša bankas, prie kurio jis įkurtas.
Faktoringas yra universali klientų finansinio aptarnavimo sistema, kadangi pastarieji gali nevesti buhalterinės savo pareikalavimų apskaitos, neužsiminėti patikrinimai, ar klientai yra mokūs ir pajėgūs akumuliuoti jiems reikiamas likvidžias priemones. Bankai gali reguliariai informuoti klientus apie pirkėjų mokumą, dėl mokėjimų užsienio šalyse (prisiimti sau atsakomybę), o taip pat ir atitinkamas rizikas pirkėjams pasirodant nemokiems. Savo ruožtu bankams naudinga atlikti šias operacijas dėl jų aukšto pelningumo. Faktoringo paslaugų kaina pramoninėse išsivysčiusiose šalyse sudaro nuo 0,75 iki 3% metinės apyvartos priklausomai nuo akcinio kapitalo dydžio, kliento finansinės padėties, produkcijos rūšies, darbo apimties ir t.t.