Kiekvienai įmonei anksčiau ar vėliau iškyla dvi tradicinės finansavimo problemos, iš kurių gali atsirasti paskolos poreikis: kiek reikia lėšų ilgalaikiam turtui papildyti; kiek reikia lėšų trumpalaikiam turtui papildyti.
Finansavimo (paskolos) poreikis turtui įsigyti nustatomas, atsižvelgiant į atskiras turto sudedamąsias dalis. Ilgalaikio turto grupėje dažniausiai yra didžiausios nekilnojamojo turto ir kitų gamybos priemonių (įrenginių) įsigijimo išlaidos. Jei įmonė yra sudariusi kontraktą su įrenginių pardavėjais, tai jų įsigijimo išlaidos apskaičiuojamos pagal kontrakte nurodomas kainas. Jei numatoma statyti naują pastatą ar priestatą, ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas papildo projektavimo, statybos, žemės darbų ir kitos išlaidos.
Trumpalaikio turto įsigijimo išlaidų grupėje paprastai dominuoja išlaidos žaliavoms, medžiagoms, atsarginėms dalims gamybinėse įmonėse ir prekėms prekybos įmonėse. Jų apimtis nustatoma, atsižvelgiant į pardavimų prognozes.
Vien tiesioginio turto įsigijimo išlaidų kalkuliavimo dažnai nepakanka. Racionalaus turto įsigijimo išlaidų pagrindimo taisyklė yra tokia: kiekviena turto sudedamoji dalis turi būti pakankama, bet ne perteklinė. Šioje srityje tipiški yra du pavojai: kai investicijos traktuojamos kaip izoliuota priemonė; kai atsargos apskaičiuojamos, nepakankamai atsižvelgiant į verslo sąlygas.
Jei dėl investicijų padidėja gamybiniai pajėgumai, tai apskaičiuotinos ne tik grynosios investicinės išlaidos (projektavimo, statybos darbų, įrenginių įsigijimo išlaidos ir pan.), bet ir išlaidos dėl gamybos išplėtimo, t.y. papildomos žaliavų, medžiagų įsigijimo išlaidos, darbo užmokestis, realizavimo, reklamos išlaidos ir pan.
Apskaičiuojant atsargų poreikį, atsižvelgtina į tai, kad tikslinga laikytis kompromiso tarp trijų prieštaringų aplinkybių:
1. Jei dažnai būna netikėtų užsakovų, tikslinga sukaupti didesnes atsargas.
2. Jei lėšos įšaldomos, tikslinga turėti mažiau atsargų, nes kitaip mažėja pelningumas.
3. Jei paklausa didėja, reikia turėti daugiau atsargų, kad netektų su
stabdyti gamybos arba nepatenkinti paklausos.
Norint subalansuotai atsižvelgti j šias aplinkybes, atsargų apskaičiavimas pagal pardavimų prognozes koreguotinas įmonei priimtiniausiu apyvartumo pokyčiu. Jei apyvartumą galima padidinti, atsargų poreikis bus mažesnis, jei reikia sumažinti – didesnis. Ypač verta yra palyginti įmonės ir vidutinį šakos (ekonominės veiklos) apyvartumą bei į jį orientuotis.
Patirtis rodo, kad, apskaičiuojant visas projekto įgyvendinimo išlaidas, yra geriau jų sumą padidinti negu sumažinti. Remiantis šiais skaičiavimais, sudaroma pinigų srautų ir pelno prognozės.
Suskaičiavus projekto įgyvendinimo išlaidas, atliktina finansavimo šaltinių (paskolos) paieška.