Užsienio valiutos keitimo valdymo tikslas turi būti nustatytas tiksliai ir aiškiai. Paprastai užsienio valiutos valdymo skyrius (ar kitas padalinys) atsako už užsienio valiutos sutarčių sudarymą ir garantuoja rizikos apribojimo laikymąsi. Priklausomai nuo organizacijos dydžio, darbo su užsienio valiuta skyrius ar kitas šiuo tikslu paskirtas padalinys, atsako už operacijas ir atskaitomybės paruošimą valdžiai. Atsakomybė už ribų kontraagentams nustatymą ir valdymą, atsižvelgiant į šalies riziką turi būti integruojama į bendrą procesą, aprobuojant banko kreditų išdavimus. Tokia integracija užtikrina, kad bendra potenciali rizika gali būti valdoma. Bankai turi turėti raštu išdėstytą politiką, nusakančią veiklą dėl užsienio valiutos. Tokios politikos tikslas remiasi aukštesnės valdžios ir direktorių tarybos ketinimų ir lūkesčių perdavimu linijinei valdžiai ir personalui. Tokiu būdu politika turi būti peržiūrėta ir gauti direktorių tarybos pritarimą. Tuo tikslu politika turi atspindėti tarybos ir vyresnės valdžios kantrybę įvairiuose rizikos laipsniuose, atsirandančiuose dėl veiklos su užsienio valiuta.
Politika privalo įtraukti formalius apribojimų operacijoms užsienio valiuta patvirtinimus. Paprastai šie vidiniai limitai yra siūlomi užsienio ekonomikos ryšių skyriaus valdžios. Pozicijų apribojimas, išaiškintas per ypatingai trumpą laiko tarpą, turi būti nustatytas kiekvienai atskirai valiutos rūšiai ir kur reikia, turi būti nustatyti vienos dienos limitai.
Limitai privalo būti pagrįsti įvertinant galimus netekimus. Labiau palankių kursų ir daugiau likvidžių valiutos formų limitai turėtų būti žemesni nei pastovaus likvidumo valiutos. Jeigu pozicijos santykinai mažesnės, gali pasirodyti priimtinesnis vieno limito naudojimas grupei tvirtų valiutų (pvz.: ES valiutai). Kai nacionalinė valiuta kelia grėsmę būti devalvuota, visos trumpos pozicijos užsienio valiutai turi būti apribotos, ypatingai trumpos pozicijos tvirtai valiutai.
Mechanizmas, kurio pagalba nustatomi apribojimai kontraagento kreditui ir sutvarkymui, turi būti užfiksuoti dokumente, išdėstančiam banko politiką. Nustatant kredito limitą, kiekvienam kotraagentui turi būti nustatytas rizikos limitas, reguliuojantis sutarčių ar sandorių apimtis. Turi būti nustatytas šalies limitas dėl rizikos, susietos su visais kontraagentais disponuojančiais kiekvienos atskiros šalies teritorijas. Reikia aptarti, kad limitai turi būti nustatyti aiškiai ir perduoti aukštesniam skyriui, ir kad jie turėtų būti periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami. Limitai, naudojami užsienio valiutos procentinei normai ir jos likvidumui, taip pat nustatomi banko politikos.
Valdant bendrą riziką kritiniu proceso elementas yra personalo kokybė ir organizacija užsiimanti sutarčių sudarymu užsienio valiuta. Personalo pasiruošimas, įgūdis ir patirtis prilyginama banko operacijoms. Personalas organizuojamas taip, kad užtikrintų adekvačią vidinę kontrolę. Privaloma ištirti procedūras, atitinkančias personalą, kuriam leista užsiiminėti operacijomis užsienio valiuta, būtinai užtikrinant greitą ir tikslią visų sutarčių registraciją, kiekvienos banko pozicijos užsienio valiutai, dėl užtikrinimo buhalterinės atskaitomybės tikslumo ir teisingo apdorojimo gaunamų ir išmokamų mokėjimų. Vidinės kontrolės kritinis momentas yra užtikrinimas tokios padėties, kad darbuotojas, atsakingas už operacijų įvykdymą, nedalyvautų mokestinių dokumentų apdorojime, reguliavime įplaukiančių ir išplaukiančių sutarčių patvirtinime, užsienio valiutos reguliavime, darant bankinius apmokėjimus ir ataskaitos valdžiai paruošime.
Tikslios ir savalaikės informacijos sistema labai svarbi užsienio valiutos pozicijų valdyme ir stebint atitinkamų ribų riziką. Banko valdininkai turi užtikrinti banko resursų kryptis pasiekiant šiuos tikslus reikalingai informacijai gauti.